Vėjo jėgainių poveikis paukščiams: koks jis?

Ar vėjo jėgainės daro neigiamą poveikį paukščiams? Kaip užtikrinama, kad vėjo jėgainės nekenks gyvajai gamtai? Kokie tyrimai daromi? Ar jie pakankami? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

„Kai žmogus eina į gamtą, visada kažkokia prasme kenkia, nesvarbu, ar namelį stato, ar tvartą, tai daro neigiamą poveikį laukinei gamtai dėl natūralių buveinių sunaikinimo arba stipraus pakeitimo nors ir nedidelėje teritorijoje, trikdo gyvūnus. Čia svarbiausia įvertinti, ar tas poveikis yra reikšmingas. Būtent tai daroma prieš statant vėjo jėgainių parką, kai yra atliekamas poveikio aplinkai tyrimas ir jį sekantys aplinkos monitoringai. Vis dėlto svarbu suprasti, kad mes, kaip Lietuvos ornitologų draugija, pasisakome už tai, kad atsinaujinanti energetika turi būti vystoma, ir vėjo, ir saulės. 

Tai yra vienintelis kelias kovai su klimato kaita, kuri itin reikšmingai veikia biologinę įvairovę, vyksta nesustabdomi jos kitimo procesai, kuriuos žmogui stabdyti yra labai sunku. Vienas kelių kovojant su klimato kaita yra plėtoti atsinaujinančią energetiką“, – komentuoja Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Statomos tik tos jėgainės, kurios atitinka poveikio aplinkai reikalavimus

Pasak ornitologo, prieš vystant vėjo jėgainių parką yra būtina atlikti poveikio aplinkai tyrimą. Toks tyrimas šiuo metu vyksta ir dėl Širvintų ir Molėtų teritorijose planuojamo statyti vėjo elektrinių parko.

„Poveikio aplinkai tyrimas gana tiksliai numato galimas rizikas, todėl šis etapas yra itin svarbus. Juo nustatoma, ar vėjo elektrinių parkas ir atskiros jo jėgainės gali kelti rizikų ir daryti reikšmingą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams. Norint šias rizikas įvertinti, analizuojama yra keliais aspektais: vertinama, ar teritorijoje yra saugomų rūšių, ar yra jautrių vėjo energetikos poveikiui paukščių, tikrinama, ar ten nėra potencialios paukščių veisimosi ar maitinimosi buveinės, taip pat būtina įvertinti, ar toje teritorijoje nevyksta intensyvi paukščių ar šikšnosparnių migracija. 

Dažniausiai rizikingiausios vietos yra prie miškų, vandens telkinių, o mažiausiai rizikas keliančios – atvirose erdvėse, ypač dirbamuose laukuose“, – pasakoja L. Raudonikis. 

Pasak jo, tik tie projektai, kurie atitinka poveikio aplinkai kriterijus ir nekelia reikšmingų rizikų paukščiams bei šikšnosparniams, gauna sprendimų priėmėjų pritarimą parką vystyti toje numatytoje teritorijoje. Jei paaiškėja, kad reikšminga neigiama įtaka egzistuoja, parkas ar konkrečios jo jėgainės statomos būti negali: „Jei sprendimų priėmėjai mato, kad jėgainė gali kelti grėsmę, tada tokie projektai tvirtinami pilna apimtimi nėra, reikalaujama konkrečių jėgainių nestatyti ir ieškoti kitų sprendimų. 

Svarbu, kad tyrimo metu analizuojamas ne tik viso parko kaip vieneto, bet ir kiekvienos atskiros  jėgainės galimas poveikis biologinei įvairovei. Tai daroma tam, kad būtų galima atidžiai įvertinti galimas rizikas ir priimti tinkamus sprendimus“.

Stebėjimai vyksta 10 metų: esant neigiamam poveikiui, reikalaujama jį mažinti

Po planavimo etapo, kai vykdomas poveikio aplinkai tyrimas, gavus leidimą vystyti parką ir statyti jėgaines, stebėjimai vyksta ir toliau. 

„Nors tyrimai planavimo etape suteikia gana tikslias prognozes apie galimą jėgainių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams, stebėjimai vyksta ir toliau. Paukščių monitoringas atliekamas vėjo jėgainių statybų metu ir trejus metus jėgainėms jau veikiant. Mes, Lietuvos ornitologų draugija, tokius stebėjimus įvairiuose vėjo jėgainių parkuose stebime jau daugiau nei dešimt metų. Žiūrima, ar jėgainės nedaro reikšmingo poveikio paukščiams bei šikšnosparniams, jei pastebima, kad toks poveikis egzistuoja, ataskatose siūlome taikyti poveikio mažinimo priemones. Jas įgyvendinti vystytojus turėtų įpareigoti įgyvendinti Aplinkos apsaugos agentūra. 

Tačiau mūsų praktikoje niekada nebuvo, kad visas parkas darė reikšmingą poveikį, bet yra pasitaikę atvejų, kai stebėjome paukščių ir šikšnosparnių žūtį prie atskirų jėgainių “, – komentuoja L. Raudonikis. 

Paukščiams reikšmingo poveikio nėra

Štai Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas, atlikdami vėjo elektrinių poveikio paukščiams ir šikšnosparniams vertinimą, nustatė, kad perinčių paukščių rūšinė sudėtis ir gausumas pradėjus veikti vėjo elektrinių parkui Šilutės rajone nepasikeitė, tačiau kai kurios paukščių grupės ėmė jautriau reaguoti į migracijos kelyje atsiradusį vėjo elektrinių parką. Paukščiai ėmė keisti skridimo aukštį ar trajektorijas, vengti elektrinių, žąsys ėmė skristi didesniais tarpais viena nuo kitos. Vis dėlto žuvusių žąsų tyrimo metu nerasta. 

„Paukščiai vertina aplinką, pavojus, juk paukštis skrisdamas į medį neatsitrenkia, nes jį mato. Paukščiai mato ir vengia vėjo turbinų, laikosi nuo jų atokiau. Svarbu suprasti, kad jėgainių poveikis skirtingoms paukščių rūšims yra skirtingas, tačiau Lietuvoje ir Europoje vykdomi tyrimai atskleidžia, kad jei vėjo jėgainių vietos yra atsakingai planuojamos, vertinamos rizikos, poveikis paukščiams nėra reikšmingas“, – sako L. Raudonikis. 

Tyrimai taip pat analizuoja ir šešėliavimo poveikį paukščiams. Viena tokių analizių tyrė poveikį perinčių paukščių gyvensenai, kadangi buvo manyta, kad šie sparnų sukeliamus šešėlius gali palaikyti plėšrių paukščių šešėliais. Vis dėlto išaiškėjo, kad vėjo jėgainės nedaro neigiamo poveikio perinčių rūšių gyvensenai, nes jie išmoksta suprasti, kad sparnų šešėliai pavojaus nekelia.

„Svarbiausia – atsakingas teritorijos planavimas, paremtas būtinais tyrimais, taip įvertinant rizikas ir toliau stebint situaciją jau veikiančiuose vėjo jėgainių parkuose. Tokiu būdu galima išvengti rizikų, jas laiku pastebėti ir net suvaldyti, taip padarant minimalų poveikį aplinkai“, – pokalbį užbaigia Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.