Natūralu, kad planuojamas vėjo elektrinių parkas kelia daug klausimų, kurie gali virsti tikrovės neatitinkančiais mitais. Dėl šios priežasties yra itin svarbu žinoti visus faktus: pateikiame dažniausiai girdimus nuogąstavimus bei mitus ir jų paaiškinimą.
| Vėjo malūnai nebus TV bokšto aukščio. Vėjo elektrinės maksimalus aukštis yra 252 metrai, kai TV bokšto aukštis yra 326 metrai. Svarbu akcentuoti, kad parką vystanti bendrovė buvo planavusi statyti 280 metrų aukščio elektrines, bet išgirdusi bendruomenės nuogąstavimus, aukštį sumažino iki 252 metrų. |
| Vėjo malūnų parką vystanti bendrovė ir Širvintų savivaldybė bendradarbiauja remdamiesi egzistuojančiu tokių parkų vystymo reguliavimu. Vėjo elektrinių statymas yra labai stipriai kontroliuojamas nacionaliniais ir regioniniais įstatymais bei ne vienos atsakingos institucijos. Vietovės, kurioje planuojamas parkas, savivalda visada yra įtraukta į procesą, su ja tariamasi, tačiau atlieka ir stiprų kontrolės vaidmenį, siekdama, kad gyventojų lūkesčiai ir poreikiai būtų atliepti, o vystymas atitiktų galiojančios įstatymus. |
| Paukščius saugantys įstatymai yra pasirašyti ir galioja, o vėjo parkus vystančios bendrovės jais vadovaujasi ir yra stipriai kontroliuojamos. Paukščių apsauga yra numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, kuris kartu su kitais įstatymais ir įpareigoja poveikio aplinkai vertinimo metu metus prieš statant vėjo elektrines stebėti paukščių ir šikšnosparnių judėjimą planuojamo projekto teritorijoje. Tokio tyrimo metu nustatoma, ar vėjo elektrinių parkas ir atskiros jo jėgainės gali kelti rizikų ir daryti reikšmingą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams. Norint šias rizikas įvertinti, analizuojama yra keliais aspektais: vertinama, ar teritorijoje yra saugomų rūšių, ar yra jautrių vėjo energetikos poveikiui paukščių, tikrinama, ar ten nėra potencialios paukščių veisimosi ar maitinimosi buveinės, taip pat būtina įvertinti, ar toje teritorijoje nevyksta intensyvi paukščių ar šikšnosparnių migracija.
Toks tyrimas vyksta ir Širvintų savivaldybėje, jei juo bus nustatyta, kad tam tikros elektrinės negali atsirasti konkrečiose vietose, nes darys neigiamą poveikį paukščiams, bus taikomos poveikio mažinimo priemonės, pavyzdžiui, paukščių aptikimo sistemos, kurios gali stabdys vėjo jėgainę. Jei poveikio mažinimo priemonių pritaikyti nebus galima, tokių vėjo elektrinių ten statyti leista nebus. Negana to, paukščių stebėsena atliekama trejus metus jėgainėms jau veikiant, o pastebint neigiamą poveikį paukščiams, yra daromi pakeitimai tam, kad poveikis būtų minimalizuotas. Toks tyrimas yra labai išsamus ir jį atlieka Lietuvos ornitologų draugijos geriausi specialistai. |
| Viešojoje erdvėje klaidingai teigiama, kad pateiktos ornitologų išvados apie teritoriją ir joje esančius paukščius yra klaidingos. Tai yra neteisingas faktas, nes poveikio aplinkai vertinimas vis dar vyksta ir ornitologai išvadų pateikę dar nėra. Išvadoms atskleidžiant, kad vėjo elektrinės darys neigiamą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams, projektas bus koreguojamas arba taikomos priemonės, esant poreikiui, atsisakoma tų elektrinių, kurios kenks gyvajai gamtai. Kai poveikio aplinkai tyrimas bus baigtas, kartu su ornitologų išvadomis jis bus pateiktas visuomenei. |
| Yra žmonių, kurie baiminasi, kad vėjo elektrinių parkas sunaikins Širvintų kraštą, nuvertės nekilnojamasis turtas ir niekas nenorės čia gyventi. Žvelgiant į faktus, istorinius duomenis ir skaičius, tokia baimė yra visiškai nepagrįsta. Vėjo energetika Vakarų Europoje egzistuoja jau ne vienerius metus, pavyzdžiui, vėjo elektrinių tankis Vokietijoje yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Vėjo energetika šioje šalyje veikia ir yra toliau plėtojama, kas įrodo, kad nedaro žalos nei bendruomenėms, nei aplinkai, nei gyvenimo kokybei. Negana to, net ir Lietuvoje yra įrodymų, kad nekilnojamasis turtas nenuvertėja: savivaldybės gaunamomis lėšomis iš vėjo elektrinių parkų (NT mokesčio ir bendruomenių fondų) gerina gyvenviečių infrastruktūrą, darželių, mokyklų, kultūros objektų kokybę, kas kelia NT kainą regione. Be to, Vakarų Lietuvoje, kur vėjo elektrinės veikia, sklypų kainos nėra mažesnės nei ten, kur vėjo elektrinių nėra. |
| Yra žmonių, kurie nenori vėjo malūnų prie savo namų. Tai yra visiškai natūralu ir į tai atsižvelgti parką vystančią bendrovę įpareigoja įstatymai: jei vėjo elektrinė yra 680 m spinduliu nuo gyvenamųjų namų teritorijos, kiekvienas nekilnojamo turto savininkas šioje zonoje turės pasirašyti raštišką sutikimą dėl elektrinės statymo. Jei jo nepasirašys, leidimas statyti elektrinę toje vietoje išduotas nebus. |
| Yra žmonių, manančių, kad tokio dydžio ir galingumo vėjo elektrinių parkų analogijų Lietuvoje nėra, o Širvintose yra vykdomas eksperimentas. Tai yra klaidinga informacija, nes vien Lietuvoje šiuo metu vykdoma apie 20 poveikio aplinkai vertinimų tokio dydžio vėjo elektrinių parkams, kas reiškia, kad 20 skirtingų vietų Lietuvoje yra planuojami analogiški parkai. Negana to, tokie ir dar didesni parkai ne vienerius metus veikia kitose Europos valstybėse. |
| Kodėl viskas daroma tyliai ir slepiama? Projektas nėra vystomas tyliai, o informacija nėra slepiama: informacija yra skleidžiama taip, kaip to reikalauja įstatymai – informavimo laiškais, tačiau dar svarbiau, kad yra daroma daug papildomų veiksmų tam, kad gyventojai būtų informuoti: pasitelkiama komunikacija žiniasklaidoje, parengta interneto svetainė www.zaliazeme.lt, vykdomi susitikimai su gyventojais. |
| Baiminamasi, kad žmonių teisės yra pažeidžiamos pagal Orhuso konvenciją. Pagrindiniai šios konvencijos principai yra 1) priėjimo prie aplinkosaugos informacijos užtikrinimas piliečiams, kas Širvintų savivaldybėje yra daroma vadovaujantis visais egzistuojančiais įstatymais ir reguliavimais (informaciniai laiškai, susitikimai, komunikacija internetinėje erdvėje); 2) visuomenės dalyvavimas priimant su aplinkosauga susijusius sprendimus, kas yra įgyvendinama pagal visus įstatymus, gyventojai, kurie turi nekilnojamojo turto 680 m spinduliu nuo planuojamų statyti vėjo elektrinių, turi pateikti raštišką leidimą statyti, kitu atveju statoma nebus; 3) teisė į teisingumą, reiškianti, kad piliečiai turi turėti teisę pasiekti ir peržiūrėti vykstančias su aplinkosauga susijusias procedūras, kuri taip pat yra įgyvendinama pagal egzistuojančią įstatyminę bazę. Atlikus visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras gyventojai turės galimybę susipažinti su visa informacija, vyks pristatymai. Tad konvencijoje esančios nuostatos nėra pažeidžiamos, o jų įgyvendinimo atitikimą atsakingai prižiūri valstybinės organizacijos bei institucijos. |
| Dėmesys atkreipiamas į Minesotos valstijoje darytą tyrimą, kuris, kaip teigiama, įrodė vėjo elektrinių žalą miegui. Jei kalbama apie tyrimą, kuris buvo atliktas Kathryn M. B. Haugen, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus: 1) tyrimo metodas: žmonių apklausa el. paštu, kas nėra patikima metodika daryti kokybiškus poveikio sveikatai tyrimus, pastarieji kokybiškai yra daromi atliekant realius fiziologinius tyrimus žmonėms, stebint juos ne vienerius metus ir lyginant rezultatus;; 2) toks tyrimas buvo darytas ir jo išvados aprašytos 2011 m., t. y. prieš 12 metų, o tokio senumo tyrimais remtis nėra teisinga. Tad galima teigti, kad toks tyrimas nėra moksliškai patvarus ir turintis švarias išvadas, mat nuo 2011 m. vėjo energetika buvo ir yra plėtojama aktyviai visame pasaulyje, taip pat nuolat stebint jos poveikį žmonėms. Svarbu suprasti, kad vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas siekia iki 40 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB. |
| Baiminamasi, kad ne visi gavo pranešimus apie netoliese planuojamas statyti vėjo turbinas ir net nežinos, kad tokios gali atsirasti netoli jų nekilnojamojo turto. Šiuo metu pranešimai apie vėjo elektrinių parką yra išsiųsti visiems tiems, kurie vadovaujantis įstatymais juos jau turėjo gauti. Kai baigsis poveikio aplinkai vertinimas ir bus aišku, kur teoriškai galėtų atsirasti elektrinės tam, kad nedarytų poveikio aplinkai, bus asmeniškai susisiekta su visais, gyvenančiais ar turinčiais namus 680 m spinduliu nuo planuojamos elektrinės vietos. Iki šiol tai padaryta nėra, nes dėl vykstančio poveikio aplinkai vertinimo nėra aiškios konkrečios tinkamos vietos. Jei tokiu atstumu gyvenantys žmonės raštiško sutikimo neduos, vėjo elektrinė ten statoma būti negalės. |
| Nerimaujama, kad nuo elektrinių menčių kris ledai ir žmonės dėl to turės palikti savo namus, nes nebus įmanoma saugiai gyventi. Tai yra visiškai faktais nepagrįsta baimė: aplink vėjo elektrinę yra 300 metrų apsaugos zona, kuri reiškia, kad remiantis įstatymais apie 300 metrų spinduliu nuo gyvenamųjų pastatų elektrinė statoma nebus. |
| Teigiama, kad Širvintos itin tankiai apgyvendintas kraštas, todėl nelogiška čia statyti vėjo elektrinių parką. Širvintų savivaldybė pagal gyventojų tankumą yra 51 iš 60 Lietuvos savivaldybių, kas reiškia, kad tankis čia yra vienas mažiausių visoje šalyje. |
| Keliamas klausimas – kur bus padėtos vėjo elektrinės, kai jos baigs veikti? Vėjo elektrinių gamintojai įsipareigoja nebenaudojamas elektrines utilizuoti. |