Apie tai, kad rusijai nepatogi Lietuvos energetinė nepriklausomybė, nes būtent per energetiką valstybę kontroliuoti yra lengviausiai, kalbama visur. Vis dėlto ne visada pasitelkiami konkretūs pavyzdžiai, kaip rusija jau ne vienerius metus bando stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, todėl bendruomenėms tokius priešo žingsnius atpažinti yra sudėtinga.
„Siekdama politinių tikslų Rusija nevengia naudotis turimais svertais energetikos sektoriuose. Tikėtina, kad Rusijos režimo atstovai, norėdami išlaikyti infrastruktūros sąsajas su Baltijos šalimis, artimoje perspektyvoje ieškos būdų daryti įtaką Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos klausimais. Jie bandys megzti naujus ir pasinaudoti esamais ryšiais su Baltijos šalyse veikiančiais lojaliais energetikos sektoriaus atstovais, stiprins lobistinius veiksmus ES institucijose ir manipuliuos Baltijos šalių elektros sistemų išankstiniu atjungimu nuo BRELL žiedo“, – tokią įžvalgą Valstybės saugumo departamentas pateikė savo 2022-ųjų ataskaitoje.
Bet kaip tai atrodo realybėje? Kaip rusai bando stabdyti Lietuvos atsinaujinančios energetikos plėtrą? Per pastaruosius penkiolika metų pagaliai į ratus dešimtims atsinaujinančios energetikos projektų buvo kaišiojami pasitelkiant bendruomenes. Vėliau buvo įrodyta, kad tai – ne nekalta susirūpinusios bendruomenės veikla, o aiškiai iš rusijos atėjusių nurodymų vykdymas.
Tokios situacijos buvo apžvelgtos portale lrytas.lt:
„Žygaičiai. „Chevron go Home“, „Chevron – von“ – tokiais plakatais įvairiuose piketuose kone per visus 2013-uosius mojavo Tauragės rajono Žygaičių miestelio gyventojai. Ir išties amerikiečių energetikos milžinė „Chevron“ 2013-ųjų spalį, taigi po metų gaišaties, atsiėmusi paraišką pasitraukė iš konkurso naftos ir dujų gavybos Lietuvoje licencijoms gauti. Netrukus Žygaičių bendruomenę aptemdė skandalas kilus įtarimui, kad bendruomenės vadovas ir kai kurie gyventojai iš tuometinės įmonės „Lietuvos dujos“ gavo solidžias kompensacijas, – paaiškėjo, jog per jų žemę buvo nutiesti dujų tiekimo vamzdžiai. Tuo metu trečdalis „Lietuvos dujų“ akcijų priklausė Rusijos koncernui „Gazprom“. „Independence“.
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas „Independence“ Klaipėdos uoste prisišvartavo 2014-ųjų spalį, tačiau iki tol būta politinių aistrų ir dėl jo būtinybės, ir dėl jo kainos. 2014-ųjų pradžioje Seime buvo sudaryta parlamentinė laikinoji komisija, kuri tyrė buvusios konservatorių Vyriausybės veiklą energetikos srityje. Jos pirmininkas Artūras Skardžius tuo metu aiškino, kad laivas per brangus, o kai kurie sprendimai neva priimti neteisėtai. Kodėl anuomet, prieš dešimtmetį, A.Skardžius priešinosi SGD terminalo statyboms? Tuo metu naujienų portalo 15min atliktas žurnalistinis tyrimas paklojo faktus: A.Skardžiaus šeima turėjo energetikos įmonę Baltarusijoje, gavusią tos valstybės finansinį skatinimą. Šeimos bendrovės projektą finansavo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“. Politikas bylinėjosi su žurnalistais, kol 2019-aisiais Lietuvos aukščiausiasis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą ginče ir konstatavo, kad žurnalistinis tyrimas buvo objektyvus ir teisingas.
Visaginas. 2015-aisiais LRT atliktas tyrimas atskleidė, kas pasistengė, kad Lietuvoje būtų organizuojamas referendumas dėl naujos atominės elektrinės Visagine statybų. Tyrimas paliudijo apie branduolinės energetikos Lietuvoje priešininkų sąsajas su Rusijos politikos vykdytojais Baltijos šalyse. Anuomet Seimas pritarė, kad reikia svarstyti, ar skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos, nors referendumas prieštaravo jau galiojusiam Atominės elektrinės įstatymui ir šalies Konstitucijai. Žurnalistai išsiaiškino, kad tuometis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Seime patarinėjęs Antanui Baurai, kartu telkė pajėgas prieš atominę elektrinę. Jis kartu su Daugpilio organizacijos „Kislorod“ lyderiu Nikolajumi Charlamovu 2015-aisiais organizavo ir protesto žygį per Lietuvą, toks pat jis vyko ir Latvijoje.
„LitPol Link“. Tarpvalstybinė aukštosios įtampos 500 MW galios 400 kV elektros oro linija nuo Elko Lenkijoje iki Alytaus buvo nutiesta atrėmus iššūkius. 163 kilometrų ilgio linija Lietuvoje sudaro apie 50 kilometrų – driekiasi Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Ji buvo pradėta eksploatuoti 2016-aisiais. Prasidėjus statyboms iki tol tylėję dzūkai pradėjo reikalauti, kad būtų keičiamas elektros jungties statybos ir eksploatavimo teritorijų statybos maršrutas. Lazdijų savivaldybė griebėsi veiksmų siekdama sustabdyti elektros linijos tiesimą rašydama laiškus valdžios institucijoms ir argumentuodama, kad projektas pakenks gamtos ir istoriniams paminklams. Ginčas persimetė į teismus, jų sprendimas nebuvo palankus savivaldybei.
Pagėgiai. 2011-aisiais dar vienas vėjo jėgainių projektas susidūrė su trukdžiais Pagėgių savivaldybėje, Lumpėnuose. Gyventojams buvo pristatytas projekto planas, kuriame tikinta, kad jėgainių atsiradimas nekenks apylinkėje įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybei, tačiau tai jų neįtikino. Bendruomenės ir verslo ginčas persikėlė į teismus, kurie 2013 metais uždegė žalią šviesą vėjo jėgainių plėtrai šiame rajone“.
Dažniausiai manipuliuojama žmonių emocijomis
Apie tai, kaip rusija bando stabdyti Lietuvos atsinaujinančios energetikos plėtrą, pasisakė ir ne vienas ekspertas. Portalui lrytas.lt politologas Marius Laurinavičius teigė, kad rusija, norėdama padaryti poveikį, manipuliuoja viskuo, kuo tik įmanoma, ir tai daro nuolat kuo įvairiausiose srityse:
„Neverta abejoti tuo, kad ji manipuliacijoms panaudoja ir gyventojų bendruomenes, ypač tokiais atvejais, kai projektai kertasi su jos interesais energetikos srityje“, – pabrėžė politologas Marius Laurinavičius. Jis ir pats yra atlikęs tyrimą, susijusį su amerikiečių įmone „Chevron“, – nuo politikams daromos įtakos iki manipuliavimo Žygaičių bendruomene. „Dezinformacijai apie skalūnų dujas skleisti buvo naudojama klastotė – neva dokumentinis amerikiečių režisieriaus sukurtas filmas. JAV teismai įrodė, kad dezinformacijai Rusija skyrė tam tikras pinigų sumas, filmui – taip pat“, – sakė M.Laurinavičius. Pasak jo, Rusijoje veikia specialios struktūros, kurios ne tik stebi, kas vyksta įvairiose šalyse, Lietuvoje – taip pat, bet ir analizuoja padėtį ir teikia pasiūlymus, kaip padaryti poveikį visuomenės nuomonei.
„Naudojama įvairi technika, bet dažniausiai manipuliuojama žmonių emocijomis ir baime. Pasinaudojama ir mūsų valstybės institucijų daromomis komunikacijos klaidomis. Neatsitiktinai ir kai kurie Lietuvos politikai nuolat transliuoja mažų mažiausiai rusišką naratyvą prieš nepriklausomą energetiką“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Energetikos projektų stabdymas yra tam tikra rusijos kova prieš Lietuvą
Portalui lrytas.lt buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė, kad jis įžvelgia dvi priežastis, kurios pastoja kelią svarbiems energetikos projektams Lietuvoje: „Viena jų – Rusijos bandymai sužlugdyti Lietuvos energetikos nepriklausomybę didinančius projektus: Visagino atominę elektrinę, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, elektros jungtis su Lenkija bei Švedija, dujų jungtį su Lenkija, taip pat skalūnų dujų gavybos projektą. Tai tam tikra Rusijos kova prieš Lietuvą.
Kita priežastis – energetikos industrija. Energetikos projektai daugiau ar mažiau keičia kraštovaizdį, ir gyventojai priešinasi permainoms, ypač toms, kurios vyksta arti jų gyvenamosios vietos ir kurios turi vaizdinį bei psichologinį poveikį. Tačiau situacija keičiasi. Lietuvai yra svarbūs ne tik valstybiniai energetinės nepriklausomybės projektai, bet ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra, juo labiau kad dar nėra įgyvendintas sinchronizacijos projektas, kuris turi didelę svarbą Lietuvos energetiniam savarankiškumui.
Įgyvendinant atsinaujinančios energijos projektus negalima ignoruoti vietos bendruomenių – reikia su jomis tartis. Svarbu, kad įmonės galėtų įgyvendinti komercinius energetikos projektus, o kadangi jos siekia pelno, turėtų tartis ir tuo pelnu dalintis su bendruomenėmis, kurių teritorijoje projektai plėtojami. Galbūt tai galėtų būti išasfaltuoti žvyrkeliai, atnaujinta elektros linijų infrastruktūra, oro linijas pakeičiant požeminiais kabeliais, arba kaip nors kitaip prisidėta prie gyventojų gerovės.“