Gegužės pabaigoje Vyriausybė pritarė Nacionalinei energetikos strategijai, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama atsinaujinančios energetikos plėtrai, žaliųjų sintetinių degalų ir išvestinių vandenilio produktų gamybai. Strategijoje numatoma, kad vėjo energetika taps pagrindiniu energijos šaltiniu, o iki 2027 m. pabaigos Lietuva pasigamins tiek elektros energijos, kiek suvartoja.
„Žiūrėdami į visą Europą, matome aiškiai, kad Šiaurės ir Pietų šalys turės elektros energijos perteklių, tačiau pramoniniai centrai centrinėje Europoje patirs didžiulį energijos deficitą. Todėl būtent žaliasis kursas įgalins Lietuvą tapti žaliosios energetikos eksportuotoja: tai reiškia, kad ne tik apsirūpinsim patys, bet galėsime elektrą ir eksportuoti. Negana to, didelis pagaminamas elektros kiekis pritraukia investicijas, pramonės įmones, duomenų centrus“, – vyriausybės posėdžio metu teigė D. Kreivys.
Pasak ministro, įgyvendinus strategiją, nauda valstybei siektų daugiau nei 10 mlrd. Eur. Iš jų 6,3 mlrd. Eur būtų gauta iš to, kad energijos neimportuotume, likusi dalis siejama su aukštesnės pridėtinės vertės energijos produktų eksportu, pavyzdžiui, amoniako, metanolio.
Strategiją rengė nuo privataus verslo nepriklausoma laboratorija iš JAV
„Svarbus dalykas yra energijos kainų prieinamumas. JAV Energetikos departamentui priklausančioje laboratorijoje atlikti kompiuteriniai skaičiavimai rodo, jog didmeninė elektros kaina vidutiniškai 2030 m. turėtų neviršyti 60 Eur/MWh. Šį modeliavimą atliko atsinaujinančios energijos laboratorija JAV, kuri yra tiesiogiai atskaitinga JAV energetikos departamentui, yra jų valdoma. Tai nėra joks privatus verslo subjektas, tai yra viena didžiausių pasaulio laboratorijų, joje dirba beveik 3000 žmonių, 300 mokslo daktarų. Jie atliko šiuos modeliavimus įvertinę visos Europos energetikos plėtrą, visų valstybių planus, infrastruktūros plėtrą. Europoje tokių analogų neturime“, – komentavo D. Kreivys.
Pasak jo, 55-60 Eur/MWh yra labai konkurencinga kaina, bet galimybės ją užsitikrinti yra priklausomos nuo to, kaip vystysis atsinaujinanti energetika, jungtys: „Tai yra kaina, kurios reikia verslui ir pramonei“.
Posėdžio metu ministras teigė, kad Lietuva dabar turi visas galimybes tapti atsinaujinančios energetikos centru Baltijos šalyse: „Šiandien jau esame lyderiai, tai mano ir aplinkinės šalys, Lietuva yra matoma kaip stiprus energetikos centras, per kurį galėtų keliauti didelis srautas energetikos, keičiamas į aukštesnės pridėtinės vertės produktus, reikalingus centrinei Europai. Iš to galima labai daug ekonomiškai uždirbti, tai galėtų būti didžiuliai pinigai į mūsų valstybės biudžetą, didelės investicijos ir daugybė darbo vietų. Arba mes tai padarome, arba liksime prie supuvusios geldos“.
S. Gentvilas: visada atsargiai vertinkime visažinius politikus
Šia tema neseniai komentarą žiniasklaidai išplatino ir LR aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas, akcentuodamas, kad aptariant kiekvieną vėjo jėgainių parką itin svarbi kiekviena nuomonė, bet remiantis žiniomis ir kompetencija: „Visada atsargiai vertinkime visažinius politikus. Pastabas apie specifines sritis, tokias kaip visuomenės sveikata, kultūros paveldas, kraštovaizdis, biologinė įvairovė, visada teikia už šias sritis atsakingos institucijos – Valstybinis visuomenės sveikatos centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas“.
Ministras rašė, kad Lietuva jau kitąmet atsijungs nuo sovietinės įtakos elektros BRELL tinklo ir pakankama vietinės elektros gamyba taps ypač svarbi: „Seime birželį bus pateikta naujoji Energetikos strategija, kuriai reikės milžiniškų investicijų. Tai nauji vėjo jėgainių parkai, metanolio gamyklos, vandenilio elektrolizės įrenginiai, biodujų reaktoriai ir tai daugiausia privačios investicijos į regionus. Būtent tai apie ką šneka visi politikai – apie turtingą kaimą – nuo Darbėnų Kretingos rajone iki Širvintų.
Kiekvienais metais Lietuvos gyventojai, verslas ir viešasis sektorius išsiunčia 6-7 mlrd. eurų į užsienį apmokėdamas importuojamos elektros, dujų, naftos degalų sąskaitas. Šie pinigai privalo likti Lietuvoje ir tai įmanoma tik su privačiomis investicijomis į energetiką regioninėse savivaldybėse. Pasidžiaugiant, vien pernai teigiamas PAV išvadas gavo net 507 vėjo jėgainių bokštai – visi jie regionuose. Tačiau šiandien teisinio blefo pilni performansai siunčia nepasitikėjimo cunamį per visą Lietuvos žaliąjį kursą ir būtent tuos pačius privačius investuotojus, kuriuos raginame pasitikėti karo prieigose esančia Lietuva. Pasikartojantys kai kurių merų nekompetentingi ir įgaliojimus viršijantys mojavimai aplinkosaugos rūpesčiu tampa Žalios Lietuvos ir geros aplinkos būklės stabdymu“.