Apie paukščių stebėjimą vėjo elektrinių parko teritorijoje visuomenei skleidžiama klaidinga informacija

Viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, kad dėl vėjo elektrinių parko vykdomas poveikio aplinkai vertinimas ir paukščių stebėjimo rezultatai nėra teisingi, teigiama, kad netinkamai suskaičiuotos lizdavietės, o pats tyrimas nėra įgyvendintas pilnai. Tokia informacija yra klaidinga, nes poveikio aplinkai vertinimo ataskaita dar nėra galutinai baigta ir viešai prieinama, o informaciją skleidžiantys asmenys jos nėra matę, išvados nėra pateiktos ir patvirtintos atsakingų institucijų. 

Apie vykstantį paukščių stebėjimą detaliai kalbame su jį kuruojančia Lietuvos ornitologų draugijos ornitologe Egle Pakštyte ir projekto vadovu iš bendrovės „Evecon“ Dariumi Narmontu. 

Klaidinga informacija teikiama nemačius ataskaitos

„Vertinant pasirodžiusią informaciją svarbu suprasti kelis momentus. Visų pirma, paukščių stebėjimo rezultatai ir poveikio aplinkai vertinimo išvados dar nėra pateiktos viešai, tad daromos išvados apie paukščių ir šikšnosparnių stebėjimą nėra paremtos tuo, koks tyrimas buvo daromas realybėje. Antra, tyrimą vykdo Lietuvos ornitologų draugija, kuri vienija stipriausius ir labiausiai patyrusius ornitologus, kurie savo veiklą vykdo jau dešimtmetį ir rūpinasi Lietuvos paukščiais bei šikšnosparniais. Pagrindinis mūsų tikslas yra apsaugoti paukščius bei šikšnosparnius, būtent todėl tokius tyrimus ir darome“, – komentuoja Lietuvos ornitologų draugijos ornitologė Eglė Pakštytė. 

Ornitologė E. Pakštytė pasakoja, kad paukščių stebėjimas Širvintų ir Molėtų savivaldybėse buvo pradėtas 2022 m. rudenį: „Stebėjimą pradėjome po paukščių didžiojo piko, oras jau buvo atšalęs, tad tuo metu lizdų paieškos nedarėme, visą tai nukėlėme šiltesniam metų laikui. Vis dėlto jau tada galėjome aiškiai įvertinti, remdamiesi savo, kaip Lietuvos ornitologų draugijos ilgamete patirtimi, kad teritorija, kurioje planuojama statyti vėjo elektrinių parką, nėra tinkama paukščių sankaupoms: ten nėra daug dirbamų laukų, tad ir nėra didelės mitybos bazės paukščiams, tokios sankaupos rudens metu ir nebuvo stebėtos“

Rekomenduojama nestatyti dar 13 elektrinių, iki šiol jau atmestos 45 vietos

Pasak ornitologės, tyrimas buvo pratęstas pavasarį, nuo kovo mėnesio, ir vykdytas jį itin aktyviai. Tyrimus atliko ornitologas miškininkas Kęstutis Jarmalavičius, teritorijoje darbavosi mažiausiai triskart per savaitę, o dažniausiai ir daugiau. 

„Svarbu akcentuoti, kad pavyzdžiui, šikšnosparnių stebėjimo tyrimas buvo darytas plačiausia įmanoma imtimi. Tuo metu jau buvo grįžę plėšrieji paukščiai, gandrai, atsekinėjome lizdavietes, stebėjome skrydžius, aiškinomės, kokių rūšių yra teritorijoje, tikrinome visas potencialias retesnių saugomų rūšių buveines. Vis dėlto gegužė pernai buvo gana šalta, tad tuo metu šikšnosparnių dar netyrėme, bandėme pradėti, bet naktys buvo per šaltos ir šikšnosparniai dar buvo neaktyvūs. Sulaukę tinkamų oro sąlygų ėmėmės ir šikšnosparnių stebėjimo, jį vykdėme pačiu aktyviausiu šikšnosparnių veisimosi metu. Taškus šikšnosparniams tirti mums parinko šikšnosparnių ekspertas Remigijus Karpuška, taškų turėjome daugiau nei 400. Per naktį su detektoriumi buvo patikrinama daugiausiai 10 taškų, tad šio darbo mastelis ir trukmė buvo itin didelis ir ilgas, nes patikrinome visus numatytus taškus“, –  komentuoja ornitologė. 

E. Pakštytė pasakoja, kad šikšnosparnių migracijos tyrimai vyko stacionariuose migracinių koridorių taškuose, buvo stebima, ar migracija vyksta, kokiu aktyvumu šikšnosparniai skraido. Šią duomenų analizę atliko R. Karpuška. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad šikšnosparniams ši teritorija yra jautri, buvo rasta retų ir saugomų šikšnosparnių rūšių, todėl prieita išvadų, kad dar 13 iš planuotų elektrinių ten stovėti negali, dideliai daliai kitų turi būti taikomos papildomos apsaugos priemonės. 

Projekto vadovas iš bendrovės „Evecon“ Darius Narmontas sako, kad šias 13 elektrinių tikrai naikins iš pirminio plano ir akcentuoja, kad tai ne pirmas toks projekto koregavimas: „

Parko planavimo procesas jau vyksta ne vieną mėnesį, per kurį iš 117 tiriamų vietų Širvintose, atsižvelgiant į gyventojus, bendruomenes ir ornitologus, sumažinome tiriamų vietų skaičių iki 72. Atlikus labai detalius ornitologinius tyrimus dar 13 vietų ornitologai rekomenduoja nenaudoti. Tad šiuo metu projekte liko 59 potencialiai tinkamos vietos. Vėjo elektrinės yra priemonė saugoti gamtą ir planetą, tad būtų absoliučiai nelogiška nesivadovauti gamtininkų rekomendacijomis ir su priemone saugoti planetą, jai kenkti. Poveikio aplinkai vertinimą tam ir darome, kad žinotume, kur galime statyti elektrines tam, kad šios nekenktų paukščiams ir šikšnosparniams. Negana to, tai daryti esame įpareigoti įstatymų, visą procesą griežtai prižiūri ne viena reguliuojanti institucija“, –  komentuoja D. Narmontas. 

Šis paukščių stebėjimas yra vienos didžiausių imčių Lietuvoje

E. Pakštytės teigimu, šis paukščių ir šikšnosparnių stebėjimo projektas yra vienas didžiausių savo apimtimi, jame dalyvavo ne viena organizacija ir daugybė savo srities profesionalų, pasitelkusių išmaniausias technologijas.

„Pavyzdžiui, vykdydami paukščių tyrimus, su UAB „Ornitostogos“ leidimu, naudojomės jų surinktais itin aktualiais ir vertingais duomenimis. Ši bendrovė vienai iš teritorijoje perinčių žuvininkų patelių 2022 m. buvo uždėjusi GPS daviklį, o prie lizdo įtaisiusi kameras. Tuo metu perėjimą tiesiogine transliacija internetu galėjo stebėti visi norintys, o mes iš šio projekto gavome itin naudingų įžvalgų apie tokių paukščių skraidymo trajektorijas ir perėjimą analizuojamoje teritorijoje. Ir savo ataskaitoje pateikiame tos patelės dvejų metų skraidymo ir kitus duomenis“, –  pasakoja E. Pakštytė. 

Projekto vadovo D. Narmonto teigimu, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita visuomenei turėtų būti pateikta šių metų sausio-vasario mėnesį, po pateikimo vyks susitikimai su bendruomene, taip pat ji turės būti patvirtinta ne vienos atsakingos institucijos tam, kad projekto planavimo procesas galėtų vykti toliau.